Registracija

Paieška:

Sėkmės istorija gydantis nuo „žolės“ priklausomybės

2017.06.16

Rūkyti kanapes pradėjau būdamas devyniolikos metų. Pradžioje tai vykdavo tik retsykiais, nes tuo metu buvau labiau pamėgęs svaigintis alkoholiu, gerdavau 2 – 3 kartus per savaitę. Tuo laikotarpiu kartais vartojau ir ekstazio tabletes. Laikui bėgant vartojimo įpročiai po truputį keitėsi, vis daugiau vartojau kanapių bei ekstazio tablečių ir mažiau gėriau. 21 – erių žolę jau rūkydavau 3 – 4 kartus per savaitę, kartais ir ištisą savaitę.

Vieną dieną pamačiau reklamą naujienų portale, kad viena klinika „Sugihara“ padeda atsikratyt priklausomybės cigaretėms akupunktūros pagalba. Šioje reklamoje buvo nurodyta, kad ausų akupunktūra išlaisvina geruosius neuromediatorius, dėl ko rūkaliams sumažėja abstinencijos simptomai. Kaip jau minėjau, žinojau, kad žolė taip pat yra tiesiogiai susijusi su neuromediatoriais. Be to, buvau girdėjęs apie tai, kad vienam draugo pažįstamui Londone atlikta akupunktūra padėjo kažkuriam laikui atsikratyt priklausomybės kanapėm. Kadangi anksčiau nieko nežinojau apie akupunktūrą, todėl ja netikėjau, tačiau dabar supratau, kokiu būdu šiam žmogui galėjo akupunktūra padėt. Taigi, nors tai ir nepigi procedūra, nusprendžiau išbandyt. Prieš eidamas į akupunktūros procedūrą tvirtai apsisprendžiau nerūkyt daugiau žolės kad ir kas benutiktų mano gyvenime. Atsikėlęs ryte mąsčiau „viskas man nereik eit pirkt žolės, tokį mano sprendimą tikrai daugiau mažiau sustiprins akupunktūros metu išlaisvinti neuromediatoriai, jausiu panašų palengvėjimo jausmą kaip žolės parūkius, tik neapsvaigsiu, nėra jokių abejonių, kad pinigai nebus išleisti bereikalo, būtinai privalau nueit į užsirašytą procedūrą“. Ir neklydau. Būtent taip viskas ir vyko. Jau įdūrus pirmas adatėles pradėjau jaust palengvėjimą, baigus procedūrą vos neužmigau, buvo tikrai geras pojūtis. Tai ištiesų labai sustiprimo mano apsisprendimą nerūkyt. Važiuodamas namo džiaugiausi, kad, nors tai tik pradžia, bet aš jau ne narkomamas. Jau tvirtai tikėjau, kad man pavyko nutraukt šią bjaurią priklausomybę.

Priklausomybių psichologė, atlikusi akupunktūrą, paaiškino, kad adatėlės į smegenis neįleidžia papildomų neuromediatorių, o išlaisvina mano turimus ir kadangi dėl narkotikų vartojimų natūraliai jų kiekis yra labai sumažėjęs, todėl palengvėjimas nesitęs ilgai, maždaug iki penkių dienų. Todėl iškart užsirašiau į dar vieną psichologės pasiūlytą nemokamą akupunktūros procedūrą po penkių dienų.

Praėjus keliom dienom po akupunktūros, nuvykau pas toksikologę konsultacijai. Ten be pokalbio buvo atlikti ir kraujo, kepenų fermentų bei cukraus lygio tyrimai. Tyrimų rezultatai buvo geri ir tai labai nudžiugino. Po konsultacijos gydytoja išrašė kelis receptus antidepresantams įsigyti. Gerdamas šiuos vaistus jaučiau vis didesnį slopinimą, kol galiausiai vėl tapo sunku keltis iš lovos, todėl nusprendžiau jų nebegerti. Po kelių dienų savijauta ženkliai pagerėjo, atsirado noras veikt. Todėl priėmiau galutinį sprendimą niekada nesigydyti kanapių sukeltos abstinencijos jokiais psichotropiniais vaistais.

Po pirmos akupunktūros procedūros, t.y. jau nutraukus kanapių vartojimą, pirmą dieną silpniau, tačiau kitomis dienomis jau stipriau reiškėsi fizinės abstinencijos simptomai. Jaučiau maudimą pilve, dingo apetitas, jis kartais atsirasdavo, bet pradėjus valgyt ir vėl dingdavo. Kartais imdavo stipriau plakti širdis, reiškėsi savotiškas vidinis drebulys, pasunkėdavo kvėpavimas, išmušdavo karštis, kurį keitė šaltis, jautėsi kojų tempimas, sunku buvo užmigt, dažnai nubusdavau naktį stipriai suprakaitavęs. Po antros akupunktūros procedūros pirmą dieną šie simptomai gerokai sumažėjo, tačiau sekančiomis dienomis jie ir vėl ėmė reišktis, bet jau ne taip stipriai kap ką tik nutraukus vartojimą. Maždaug 8 – 10 dienomis po rūkymo nutraukimo jie stipriai sumažėjo ir 14 – 15 dieną jie beveik išnyko.

Abstinencijos simptomai reiškėsi ir psichikoje. Mintys apie tai, kad reiktų parūkyt, vaizdiniai su rūkstančia suktine ar pilnu maišeliu geros ir skaniai kvepiančios žolės galvoje sukosi jau nuo pirmo vakaro po pirmos akupunktūros procedūros. Taip pat ir toliau jautėsi įvairaus stiprumo jau aukščiau aprašytos kaltės, sąžinės graužaties, liudesio, baimės, gėdos ir pykčio emocijos, lydimos jas sukeliančių negatyvių minčių. Žinoma, nebuvo ir didelio noro ką nors veikt. Jautėsi dirglumas. Labai prasta, bet po akupunktūros procedūros jau pakeliama psichologinė savijauta truko apie 21 – 25 dienas. Psichologinės savijautos gerėjimas taip pat vyko palaipsniui. Ryškus pagerėjimas pasijautė pirmomis dienomis po pirmos akupunktūros procedūros, vėliau savijauta prastėjo. Atlikus antrą procedūrą ir vėl „atleido“, tačiau tai truko kelias dienas, bet vėliau jau nebuvo taip prastai kaip nutraukus vartojimą ir praėjus keliom dienom po pirmos procedūros.

Akupunktūros procedūra ypač pirmomis dienomis suteikė ramybės jausmą, panašų į narkotikų sukeltą vartojant juos pirmą kartą, tačiau be apsvaigimo. Esu tikras, kad būtent dėl to labai prasta psichologinė savijauta tapo pakeliama. Bėgimo nuo nemalonių minčių ir jausmų jau nesiejau su žolės rūkymu. Atsirado galimybė į įkyrias mintis ne nekreipti dėmėsio, o su jomis kovoti. Jaučiausi galintis ir turintis tam jėgų. Procedūros sukurta rami nuotaika leido įsivyrauti mąstymui „kad ir koks gyvenimas tapo blogas, aš imu jį į savo rankas, keičiu jį ir keisiu tiek kiek tai priklauso nuo manęs, žinau kaip tą daryt, tai darau ir žinau, kad man jau pavyko šį tą nuveikt, net neabejoju, kad kuo toliau tuo bus geriau“. Atlikus procedūrą iki tol buvęs nerimą keliantis mąstymas, kad jei nustosiu rūkyt, tai bus visiškai blogai, neliks jokio blogos savijautos pagerinimo įrankio, dėl ko tikriausiai išprotėsiu ar nusižudysiu, virto į baimę keliančias mintis, kad jei parūkysiu, tai ir vėl grįšiu į tą bjaurų ir purviną gyvenimą, į gyvenimą žolės vergijoje, į psichinį ir fizinį savęs naikinimą. Trumpai tariant, po procedūros įvyko savotiškas mąstymo „perkrovimas“, t.y. pasikeitė mąstymo, susijusio su narkotikų vartojimu, kryptis iš negatyvios į pozityvią su pakankamai stipriu pasitikėjimo savim jausmu.

Manau, kad be akupunktūros procedūros, abstinencijos simptomus man padėjo įveikti ir suvokimas, kad tai ne šiaip bloga savijauta, nepriklausanti nuo to, rūkiau ar ne. Aiškiai supratau, kad visi negiami išgyvenimai yra sąlygoti narkotikų alkio ir neuromediatorių trūkumo. Padėjo ir žinojimas, kad dėl narkotikų alkio tikrai nenumirsiu ir nesusirgsiu, priešingai, laikui bėgant jausiu vis mažesnį alkį, vis rečiau jis mane aplankys, dėl to jausiuosi vis geriau, juk tai esu jau patyręs. Taip pat jėgų ir vilčių teikė tai, kad nesu toks vienas, pažįstu ne vieną žmogų, kuriam pavyko iš to išsikapstyt. Susilaikyti nuo narkotikų padėjo ir Allen Carr knygoje „Lengvas būdas mesti rūkyti“ aprašyti teiginiai (juos perfrazavau į žolės priklausomybei gydyti tinkamus): žolės sukuriamas malonumas yra iliuzinis (netikras) gyvenimo pilnatvės jausmas; žolės rūkymas mane daro kvailiu, tai koks gi gali būti malonumas tapt durnium ir dar už tai mokėt milžiniškas pinigų sumas?; žolės rūkymas sukelia stresą, skatina nuobodulį, trukdo susikaupti, apriboja galimybes dirbti, sukuria psichologinės tuštumos jausmą ir žinoma griauna gyvenimą; tik nerūkydamas žolės aš galiu jaustis sveiku, energingu, pasitikinčiu savimi, ryžtingu, laisvu ir laimingu.

Mano situaciją sunkino tai, kad nutraukęs vartojimą buvau bedarbis. Iki tol buvau įpratęs veikt tik tai, kas susiję su kanapių vartojimu, t.y. jų įsigyjimu, pagalba kitiems įsigyjant, rūkymas su „draugais“ ir pan. Po akupunktūros procedūros nebeliko ir viso to, t.y. žolės neieškojau, vienam po kito skambinusiam atsisakiau padėt ir kartu praleist laiką. Taigi likau vienas namie ir be veiklos. D. Greenberger ir Christine A. Padesky knygoje „Nuotaika paklūsta protui“ buvau skaitęs apie tai, kad žmogaus gyvenimas priklauso nuo penkių sričių, t.y. nuo minčių, nuotaikos, elgesio, fizinės savijautos ir aplinkos, ir keičiant kurią nors iš jų, daugiau mažiau pasikeis ir kitos. Tai tarsi kryptys, kuriomis turiu eiti ieškodamas atsakymo į klausimą „ir ką man dabar tokioj situacijoj daryt“. Todėl kai užeidavo stiprus noras parūkyt ar pablogėdavo savijauta, mąsčiau kokiai sričiai galiu padaryt įtaką, kad tai pakeisčiau. Tai ženkliai mažino nerimą ir pasimetimą. Paprasčiausia pasirodė keist elgesį ir aplinką, t.y. tiesiog kilt nuo kėdės ir eit į kiemą ar nuvažiuot iki artimiausio miško pasivaikščiot. Po pusvalandžio vaikščiojimo, atsisėdęs ant suoliuoko ir šiek tiek pailsėjęs, pajusdavau palengvėjimą. Vėliau pradėjau bėgiot bent po 15 minučių. Pailsėjęs pajusdavau ne tik palengvėjimą, bet ir jėgų antpludį. Kai jautėsi, kad nėr jėgų kur nors eit ar atsibosdavo tai dayt, nueidavau į dušą, nusiprausdavau po drugnu vandeniu, tai ir vėl atgaivindavo. Dažnai žiūrėjau mėgstamų žanrų filmus, serialus (dažniausiai rinkdavausi psichologines dramas tikslu pajusti kuo įvairesnių ir stipresnių emocijų), skaičiau naujienas, knygą, tai padėdavo ilgam atitraukt dėmesį. Kartais, nors ir nebūdavo jėgų, bet prisiversdavau nueit iki parduotuvės ir nuspirkt kokio nors brangesnio ir skanesnio maisto. Grįžęs gaminau valgį. Kai pajusdavau didelę psichologinę tuštumą ar įtampą, atsiguldavau ant lovos ir atlikdavau minėtoje knygoje aprašytus relaksacijos pratimus. Pavyzdžiui, įkvėpdamas ir iškvėpdamas skaičiavau iki keturių sutelkęs dėmesį tik į kvėpavimą. Nors pradžioj nepavykdavo išlaikyt dėmesį ilgam, bet po truputį taip kvėpuodavau vis ilgiau, jusdamas vis didesnį atsipalaidavimą. Kai užeidavo labai stiprus noras parūkyt, tiesiog įsivaizduodavau, kad einu pirkt žolės, nusiperku, parsinešu namo, susisuku suktinę, deduosi į burną, kuriuosi ir traukiu. Tai mane tiesiog nupurtydavo, išsigąsdavau atsirasiančios nežmoniškos sąžinės graužaties, kad grįžau atgal, kad esu silpnas ir palūžau. Nors pradžioj toks noras dingdavo trumpam, bet nepasidaviau, toliau įsivaizdavau tokias pačias ar panašias situacijas, pvz., kur nors su „draugais“ bandau užsirūkyt. Be to, norėdamas pakeist mintis apie norą rūkyt, perskaitydavau aukščiau aprašytus Allen Carr teiginius apie narkotikų vartojimą. Kai neturėdavau užrašų po ranka, stengiausi juos prisimint ir mintyse pakartot. Kartais taip nutikdavo, kad visi kovos metodai tiesiog išsisemdavo, todėl pablogėjus savijautai tekdavo tiesiog įsikniaubus į pagalvę pragulėt kurį laiką kol praeis. Kelis kartus dėl sekinančios įtampos tokiu būdu pavyko maždaug pusvalandžiui užmigt. Atsikėlus žymiai pagerėjusi savijauta net nustebindavo. Taigi tokiais būdais keičiau mintis, nuotaiką, elgesį, kiek įmanoma aplinką, atpalaiduodavau kūną, apdovonodavau jį skaniu maistu, deguonimi ir energija, dėl to mažėjo įtampa, stresas, noras vartotot narkotikus, galėjau lengviau prisiverst atlikt ne intin malonius darbus, pvz., tvarkytis namus, be to, atsirado jėgų ir noro ieškotis darbo, aprašinėt savo ligos istoriją.

Stebėdamas savo psichinę ir fizinę savijautą, atkreipiau dėmesį, kad laikui bėgant blogos savijautos tarpai mažėja, geros savijautos didėja. Noras vartot narkotikus dingsta vis ilgesniam laikui ir aplanko vis rečiau. Po kiekvieno palengvėjimo jaučiausi suduodantis vis stipresnį smūgį priklausomybei. Darėsi akivaizdu, kad turiu vis daugiau jėgų su tuo kovot. Niekada nepraleidau ir nepraleidžiu progos tuo pasidžiaugt ir save pagirt.

Žinau, kad niekada taip nebus, jog gera savijauta visiškai pakeis blogą, todėl dar ir dabar taikau beveik visus aukščiau aprašytus metodus ir turbūt dar ilgai jų negalėsiu pamiršt. Rašydamas šią paskutinę pastraipą esu jau nerūkęs 38 dienas. Nors tai dar nedaug, bet džiaugtis tikrai jau yra kuo.

Menas kurti natūralų grožį

Atsipalaiduokite ir mėgaukitės

Plačiau apie mus