Registracija

Paieška:

Pradžia Naujienos Atopinis dermatitas – kaip rūpintis savo oda?

Atopinis dermatitas – kaip rūpintis savo oda?

2021.03.22

Atopinis dermatitas tampa vis dažniau pasireiškiančia odos liga, nes išsivysčiusiose šalyse sergamumas atopiniu dermatitu per pastaruosius 30 metų padidėjo 2–3 kartus. Atopinis dermatitas yra viena iš dažniausių alerginių odos ligų, kuria Europos šalyse serga apie 10–20 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų ir 1–3 proc. suaugusiųjų.

Siekdami plačiau sužinoti apie šią odos ligą – kas vyksta odoje, kai susergama atopiniu dermatitu, kaip ligą veikia sezoniškumas ir kitus aktualius klausimus, pakalbinome Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „SUGIHARA“ dermatologą Tadą Raudonį.

Kas vyksta odoje, kai žmogus serga atopiniu dermatitu?

Pagrindinis procesas susirgus atopiniu dermatitu – pažeidžiamas odos barjeras. Kai raginis odos sluoksnis yra sveikas, tuomet oda apsaugo mūsų organizmą nuo kitų veiksnių patekimo iš aplinkos į kūną, tokių kaip alergenai, infekciniai sukėlėjai, mikrobai, virusai ir kiti patogenai, galintys dirginti odą. 

Ar tiesa, jog sausa oda yra labiau linkusi į atopinį dermatitą?

Sergant atopiniu dermatitu, beveik visi pacientai turi sausą odą ir tai yra skiriamasis jų bruožas, kurios metu pažeidžiamas odos barjeras. 

Atopinis dermatitas ir sezoniškumas. Kaip šiluma veikia atopinį dermatitą?

Dažnai galime pastebėti, kad prasidėjus šildymo sezonui, ne vienas iš mūsų pamatė kelias pleiskanėles ar pasausėjusią odą. Taip vyksta dėl sumažėjusios oro drėgmės ir atšalusio oro. Tokiu metu labiau padažnėja ne tik atopinis dermatitas, bet ir įvairios odos ligos, pavyzdžiui, žvynelinė.

Ne tik šaltis veikia atopinį dermatitą, bet ir šiluma. Šiluma ir tropinis klimatas, ten, kur yra daugiau oro drėgmės, yra tinkamesnės sąlygos pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu. Natūraliai vasaros metu, mes pastebime, kad pacientų būklė pagerėja. Šaltis nėra pagrindinis veiksnys, kuris skatina atopinį dermatitą. Šią odos ligą taip pat skatina drėgmės sumažėjimas ir didesnis sausumas aplinkoje.

Ar atopinis dermatitas yra paveldimas?

Kalbant apie paveldimumą, atopinis dermatitas nėra visiškai genetinė liga. Paveldimas polinkis sirgti atopiniu dermatitu, nes yra identifikuojami tam tikri genai. Pavyzdžiui, filagrino geno mutacijos, kurioms esant tikimybė susirgti šia odos liga yra žymiai didesnė.

Tačiau tai nereiškia, kad turėdamas polinkį žmogus susirgs atopiniu dermatitu, nes susideda įvairūs veiksniai, tokie kaip aplinkos sąlygos (klimatas, kokiame būste žmogus gyvena, oro drėgmės lygis), emociniai veiksniai (stresas, polinkis į depresiją), mitybos įpročiai bei dieta. Sąveikaujant visiems šiems veiksniams, nulemiama, ar išsivysto atopinis dermatitas. 

Yra įrodyta, jeigu abu tėvai turi polinkį į atopinį dermatitą, vaikui sirgti šia liga tikimybė yra apie 40 procentų. Jei tik vienas iš tėvų turi polinkį į šią odos ligą, tuomet tikimybė yra apie 13 – 20 procentų. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog tai yra tik tikimybė.

Kodėl mityba yra svarbi sergant atopiniu dermatitu?

Mityba yra svarbi sergant atopiniu dermatitu, nes tam tikri produktai gali provokuoti atopinio dermatito paūmėjimą, tačiau šie maisto produktai nėra universaliai apibrėžti taip, kad kiekvienam žmogui gali sukelti vienodas reakcijas. Ypač kalbant apie vaikų atopinį dermatitą, dažnai pradedama nuo eliminacinės dietos, tam, kad būtų galima pastebėti, kurie maisto produktai gali provokuoti atopinį dermatitą. Dažniausi produktai, galintys provokuoti atopinio dermatito paūmėjimą, yra pieno produktai, riešutai ir žuvis, tačiau vėliau gyvenimo metu, produktai tampa labiau specifiniai, pavyzdžiui, citrusiniai vaisiai, sėklos ar tam tikra daržovių rūšis. Taigi mityba yra svarbi, tačiau ji nėra universali visiems. 

Kaip gydomas atopinis dermatitas?

Atopinio dermatito gydymas yra pakopinis. Viskas prasideda nuo paciento edukacijos. Kai pacientas kreipiasi su pirmąkart diagnozuojamu atopiniu dermatitu, svarbiausia yra paciento švietimas, nes jam reikia išaiškinti daug niuansų – kaip prižiūrėti savo odą bei kaip gyventi su šia liga, tačiau konsultacijos laikas yra ribotas. Todėl tiek užsienyje, tiek Lietuvoje yra organizuojamos egzemos mokyklos, kuriose skiriama bent valanda vien odos priežiūrai.

Antrasis etapas yra emolientų naudojimas. Emolientai padeda atstatyti ir palaikyti odos barjerą. Emolientų naudojimas yra pagrindinė prevencinė priemonė, kuri gali padėti apsaugoti nuo ligos pasikartojimo ir suretinti pasikartojimų dažnį. 

Jeigu šių dviejų priemonių nepakanka, pridedama eliminacinė dieta, tačiau jei ir to nepakanka, taikomas gydymas vietinio poveikio preparatais. Vietinio gydymo metu yra skiriamos kelios vaistų klasės – priešuždegiminiai, gliukokortikosteroidų preparatai. Jiems nepadedant, kita pakopa yra fototerapija.  Fototerapija – ultravioletinių B spindulių siauro spektro procedūros, kurios gali būti atliekamos ligoninėje, dienos stacionaro sąlygomis ar privačiose gydymo įstaigose. 

Jei fototerapija pacientui buvo neefektyvi, pradedamas sisteminis gydymas. Sisteminio gydymo pasirinkimas yra gana platus. Siekiant greitos ligos kontrolės, gali būti skiriami sisteminiai gliukokortikosteroidai, tačiau jų vartojimas turi būti ribotas. Vėliau skiriami ilgalaikiam vartojimui tinkami tradiciniai sisteminiai vaistai. Negavus pakankamo rezultato gali būti skiriama biologinė terapija, kuri Lietuvoje nuo praėjusių metų yra visiškai kompensuojama. Toks gydymas skiriamas III lygio universitetinėse ligoninėse. 

Kaip naudoti emolientus?

Iš tiesų, emolientus turėtų naudoti beveik visi žmonės, nes jie padeda palaikyti normalų odos barjerą, veikia prieš senėjimą ir prieš odos plonėjimą. Sergant atopiniu dermatitu, odos vietos, kurios yra išbertos, turėtų būti tepamos bent keletą kartų per dieną. Taip pat turėtų būti tepama ir viso kūno oda, nes turint polinkį į atopinį dermatitą, odos struktūra nėra pažeista tik vienoje vietoje. 

Kaip su amžiumi keičiasi atopinio dermatito simptomai? Ar galima sakyti, jog iš šios ligos „išaugama“?

Su amžiumi atopinio dermatito simptomai dažnai silpnėja ir lengvėja. Iš esmės, šios ligos „išaugimo“ fenomenas egzistuoja, nes vaikystėje liga pasireiškia intensyviau. Suaugę žmonės išmoksta prižiūrėti savo odą, gali sumažėti organizmo hiperjautrumas tam tikroms medžiagoms ir ligos pasikartojimo dažnis tapti retesnis.

Atopinis dermatitas gali pasireikšti ir vyresniame amžiuje, nes tai nėra vien tik vaikų liga. Dažnai liga pasireiškia paauglystėje, suaugus, tačiau retas atvejis, kai liga prasideda vidutinio amžiaus žmonėms, pavyzdžiui, nuo 40 – 50 metų amžiaus.

Taigi sergant atopiniu dermatitu, labai svarbu edukuoti pacientą, pritaikyti jam efektyvų gydymą bei  nuolat prižiūrėti savo kūno odą. 

Produktai atopinės odos priežiūrai

Menas kurti natūralų grožį

Atsipalaiduokite ir mėgaukitės

Plačiau apie mus