Plastikos chirurgas įvardijo tikslius metus, kada pradedame senti: pokyčiai įvyksta staiga

Darius Radzevičius

Juokaujama, kad senti pradedame tada, kai tik gimstame. Kadangi skirtingos kūno dalys susidėvi nevienodai, sunku įvardyti tikslius senėjimo starto metus, tačiau plastikos chirurgas Darius Radzevičius sako, kad pirmieji skundai dėl pasikeitusios išvaizdos atsiranda 38-40-ais gyvenimo metais.

Tiesioginėje DELFI konferencijoje lankęsis Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ plastikos chirurgas D. Radzevičius sakė, kad grožio chirurgija per daug metų pasikeitė. Taip pat tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje plastinių operacijų poreikis auga. Anot chirurgo, tai lemia dabartinis asmenukių amžius, priverčiantis į save pažiūrėti kitomis akimis.

 

„Žmonės nori kuo ilgiau išlikti jauni, aktyvūs. Žmonės jaučiasi jauni ir tam tikrais atvejais, kai jie pasižiūri į veidrodį arba, ypač šiais, selfie laikais, save nusifotografuoja ir pamato pačias įvairiausias problemas – mato, kad pagurklis pasmukęs, veidas ne toks gražus, kokio norėtų. Ir paprasta – žmonės tiesiog nori, kad tų visų dalykų nebebūtų. Selfie era įgalino į save pažiūrėti šiek tiek kitaip“, – konferencijoje kalbėjo D. Radzevičius ir pats pasidarė asmenukę.

Operacijos neturi matytis

 

Gydytojas pasakojo, kad per daug metų pasikeitė ne tik pačios operacijos, bet ir pacienati. Anot jo, prieš 25-erius metus jiems nerūpėjo, kiek laiko po operacijos užtruks gijimas, o mokėdavo dažniausiai ne pačios pacientės. „Buvo kažkas, kas mokėjo už tas operacijas, pačios moterys už jas nemokėdavo. Nebuvo svarbu, kiek laiko pacientė sveiks – du-tris mėnesius – jos galėdavo tiesiog gulėti ir laukti, kol sugis.

 

Šiais laikais žmonės nebeturi laiko, jie nori kaip galima trumpesnio gijimo laiko. Šiais laikais dažniausiai mano pacientės pačios moka už operacijas, kadangi jos dirba, jos nori, kad tai būtų kuo mažiau invazyvi operacija, kuo mažiau traumuojanti, kuo trumpesnis gijimo laikotarpis. Ir jos nori – kas yra visiškai normalu, nes ir mes to norime – kad atlikus operaciją jos nesimatytų. Jos turėtų grįžti į gyvenimą ne su nauju veidu, bet su pailsėjusiu, atjaunėjusiu veidu. Neturi matytis plastinės operacijos“, – tikino chirurgas.

 

Užsienio žiniasklaidoje matome daug pavyzdžių, kai su plastinėmis operacijomis persistengta, veidai atrodo nenatūraliai. Anot A. Radzevičiaus, tai priklauso ir nuo specialisto, ir nuo paties paciento grožio suvokimo.

 

„Mūsų siekiamybė yra ne patempti veidą ar ne pašalinti odos perteklių. Mūsų tikslas – padaryti viską taip, kad veidas būtų lygiai toks pats, koks jis buvo prieš 8 ar 10 metų. Bloga operacija yra ta, kuri matosi arba pacientas po operacijos sako „jūs man padarėte vokų plastiką, bet čia ne aš, aš tokia nebuvau prieš 10 metų“. Tai plastikos chirurgijos tikslas yra padaryti taip, kad žmogaus veidas nepasikeistų, būtų toks pats“, – tikino D. Radzevičius.

 

Grožio chirurgija nėra graži

 

Visoje medicinoje egzistuoja tam tikros taisyklės, proporcijos, tačiau plastikos chirurgas sako, kad vieno modelio negalima pritaikyti visiems, kadangi visi žmonės skirtingi ir unikalūs.

 

„Kai tai yra tavo pirmosios operacijos, tu atsivertęs vadovėlį skaičiuoji, koks turi būti nosies kampas, kiek atlėpusi ausis ir panašiai. Egzistuoja auksinis standartas, yra tam tikri išmatavimai, proporcijos. Visgi ilgainiui tu supranti, kad visos tos schemos yra gerai, tačiau kiekvienas žmogus yra savitas. Ir viskas žmoguje turi derėti. Aš nebematuoju, kiek reikia prilenkti ausį, kadangi tu bendrauji su pacientu, suvoki jį kaip bendrą visumą ir tada tiesiog matai, kokios jam ausys tinka, kokios akys ir kokia nosis tinka.“ – įsitikinęs D. Radzevičius.

 

Kalbėdamas apie patį operacijos procesą chirurgas sako, kad pacientai tai turėtų palikti gydytojo rankose, nes natūralu, kad nė viena operacija neatrodo estetiškai. „Pati grožio chirurgija, kaip ir net kuri kita chirurgija, nėra graži. Moterys prieš ateidamos pasižiūri internete nuotraukų ir vaizdelių, kaip daromas veido patempimas, ir pabūgsta. Aš klausiu savo pacienčių, ar jūs žiūrite Youtube vaizdelius prieš eidamos pas ginekologą. Tai gydytojo darbo specifika ir ne specialistui tie vaizdai gali būti nemalonūs.“, – aiškino chirurgas ir pridūrė, kad dabar daug kas pasikeitė.

 

„Vietoj operacijos, kuri buvo daroma su narkoze, dabar pacientas operacijos metu nemiega. Tai nėra tik vietinė nejautra, bet žmogus nemiega, jam netaikoma narkozė, tokiu atveju žymiai mažesnė komplikacijų rizika. Vietoj operacijos, kuri trukdavo 4 valandas, dabar operacija trunka pusantros, bet mes gauname tą patį rezultatą“, – apie chirurgijos tobulėjimą aiškino D. Radzevičius.

 

Vienas dažniausiai pacientų užduodamų klausimų – kada pasimatys rezultatas? Plastikos chirurgas sako, kad po veido patempimo operacijos rezultatas matosi jau kitą dieną, kai perrišami tvarsčiai. „Tačiau po operacijos veidas yra sutinęs, nežymiai asimetriškas, yra mėlynių. Po veido patempimo pacientams reiktų dingti iš visuomeninio gyvenimo maždaug trim-keturiom savaitėm. Tačiau veidas taps gerokai natūralesnis po pusės metų, o randai nebesimatys po metų. Gijimo etapai yra keli – kada sugyja žaizdos, kai veido tinimas atslūgsta ir randai tampa praktiškai nematomi. Tam prireikia metų“, – pasakojo D. Radzevičius.

 

Pasenstame per pusmetį

 

„O kiek ilgai tas patemptas veidas laikosi“, – klausia D. Radzevičiaus pacientai. „Nė kiek nesilaiko. Tada, kai jums atliekama veido patempimo operacija, jūsų pase amžius gali būti perrašytas aštuonis ar dešimt metų, tačiau nuo tos akimirkos jūs vėl toliau sensite.“- atsako gydytojas. Tačiau priduria, kad viskas labai stipriai pasikeitė nuo praėjusio amžiaus.

 

„Koks skirtumas tarp XXI amžiaus ir XX amžiaus antros pusės? Įsivaizduokite, 1978 metais 38-erių pacientė atvyksta pas plastikos chirurgą. Ji sako jam: aš pradėjau senti, kažką reikia daryti. Ir gydytojas, kuris yra tikras gydytojas, sakytų „žinote, jums dar per anksti yra kažką daryti“. Tada pacientė atvyksta pas kitą chirurgą, kuris senėjimo problemą sprendžia darydamas veido patempimo operaciją. Jai padaroma pirma operacija, tada po dešimties metų ji vėl jaučiasi susenusi, pasidaro dar vieną operaciją. Tačiau tokio pobūdžio operacijos per gyvenimą padaromos dvi, daugiausiai – trys. Tai ką daryti šiai pacientei, kai jai 60 metų, kai ji dar jaučiasi jauna ir nori būti graži?“ – apie seniau taikomus metodus pasakojo D. Radzevičius. Anot jo, šiais laikais taip anksti niekas nedaro veido patempimo, kadangi yra alternatyvų – patobulėjusi kosmetologija, įvairūs užpildai, botulinas, lazerinės procedūros.

 

„Mūsų siekiamybė yra padaryti moters veidą tokį, koks jis būna pačiame savo fizinių jėgų žydėjime – 34-38 metų amžiaus. Tai yra siekiamybė, nes veidas gražus, išsilaikęs ovalas, jis nepradėjęs senti. Dėl hormoninių poveikių veidui mes nesenstame palaipsniui, o susenstame staiga – per pusmetį. Pas mane ateina pacientė ir sako: daktare, aš susenau per pusmetį, kažkas pasikeitė, kažkas pasidarė ne taip. Ir dažniausiai pirmieji skundai atsiranda 38-40 gyvenimo metais”, – aiškino gydytojas. Anot D. Radzevičiaus, tokiais atvejais siūlomi įvairūs užpildai, lazerinės procedūros.

 

Visą pokalbį su plastikos chirurgu D. Radzevičiumi žiūrėkite DELFI Gyvai įraše:


Šaltinis: http://www.delfi.lt/projektai/sveikatos-tv/klausk-gydytojo/plastikos-chirurgas-ivardijo-tikslius-metus-kada-pradedame-senti-pokyciai-ivyksta-staiga.d?id=74804784

 

How to enable JavaScript in your browser