Naujiena! Šviežiai spaustos vaisių daržovių ir daržovės sultys klinikoje SUGIHARA

Šviežiai spaustos sultys klinikoje SUGIHARA

NAUJIENA klinikoje SUGIHARA! Dar geresnei Jūsų savijautai ir sveikatai – natūralios, šviežiai spaustos sultys iš vaisių ir daržovių! Rekomenduoja sveikatos specialistai.

 

Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė

Atlikę daugybę tyrimų, įvairių šalių mokslininkai nustatė, kad vaisių ir daržovių sultys suaktyvina organizmo apsivalymo mechanizmą: pagreitina kraujo ir limfos apytaką, gleivių, šlapimo ir prakaito išsiskyrimą. Jos natūraliai sustiprina imunitetą, todėl žmogus rečiau serga ir lėčiau sensta. Įrodyta, kad vartojant žalių, šviežių daržovių ir vaisių sultis, organizmas geriausiai aprūpinamas trūkstamais elementais. Geriant vaisių ir daržovių sultis į mūsų organizmą patenka ,,gyvas,, maistas, kuris įsisavinamas bei suvirškinamas per 10-15 min., kuris visas panaudojamas mūsų kūno ląstelių, audinių ir organų maitinimui bei atstatymui.

Vaisių  ir daržovių sultys išsaugo vitaminus ir mineralus, kurių gausu šviežiuose vaisiuose ir daržovėse. Geriant sultis, organizmas aprūpinamas vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, bioflavonoidais, o jei jos tirštos, ir maisto skaidulomis – pektinu. Sultys itin naudingos visais amžiaus laikotarpiais, tačiau ypatingai vaikams, moterims (ypač nėštumo laikotarpiu), aktyviai sportuojantiems bei vyresnio amžiaus žmonėms. Rekomenduojama per dieną išgerti 1-2 stiklines vaisių ar daržovių sulčių.

 

 

Holistinės, Rytų medicinos gyd. Gražina Paliokienė

Vaisių, uogų ir daržovių vartojimas yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmui. Juose gausu įvairių mineralų, mikroelementų, vitaminų, enzymų ir kitų vertingų medžiagų. Ne visas daržoves malonu valgyti žalias, taip pat neretai sunku suvalgyti tokį vaisių ar daržovių kieki, kuris patenkintų organizmo poreikius. Todėl šviežios vaisių ir daržovių sultys yra naudinga išeitis. Sultys gerai dera tarpusavyje ir su prieskoninėm žolelėmis, greitai ir gerai įsisavina. Jos valo organizmą, skatina imunitetą ir lastelių atsinaujinimą, stabdo senėjimo procesus.

Šviežios vaisių, uogų ir daržovių sultys ypatingai naudingos dėl savo šarminančio poveikio mūsų organizmui. Šarmina visos daržovės,  ypač žalios daržovės turtingos chlorofilu ir magniu (magnis yra efektyviausiai šarminantis mineralas), bet geriausiai – želmenys, petražolės, salierai, brokuoliai, kopūstai, morkos, visi melionai. Špinatai turi oksalinės rūgšties, bet ji metabolizmo metu suskaldoma į šarminius produktus.

 

Greipfrutų sultys: sudėtyje yra cukraus, organinių rūgščių, daug vitamino A ir C, kalio, magnio. Rausvuose greipfrutuose vitamino A penkis kartus daugiau nei baltuosiuose. Turi antialerginių ir antivirusinių savybių, o taip pat svarbus esant peršalimo ir gripo simptomams. Greipfrutų sultys gerina virškinimą, mažina arterinį kraujo spaudimą, gerina  kepenų veiklą, žadina apetitą, tonizuoja organizmą, todėl jos naudingos nusilpusiems asmenims.

 

Apelsinų sultys: tai malonaus skonio, gerinančios virškinimą, skatinančios apetitą sultys. Sudėtyje yra vitaminų A, C, B grupės, mineralinių medžiagų bei bioflavanoidų – antioksidantų, todėl šios sultys vartojamos kaip efektyvi gydomoji ir profilaktikos priemonė, hipovitaminozių ir avitaminozių atvejais, apsaugo organizmą nuo žalingo kenksmingų medžiagų, laisvųjų radikalų poveikio, mažina aterosklerozės, vėžio atsiradimo riziką.
Apelsinų sulčių nepatariama vartoti sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, gastritais, padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui ir paūmėjus žarnyno uždegimui.

 

Citrinų sultys: gausu vitamino C, bioflavanoidų, kurie gerina virškinimą, kraujo ir medžiagų apykaitą. Užkimus šios sultys geriamos su medumi. Sergant avitaminoze, patariama gerti citrinų sultis. Jos padeda esant nutukimui. Tačiau nepatartina šių sulčių  vartoti sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, gastritais, padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui ir paūmėjus žarnyno uždegimui.

 

Obuolių sultys: turi daug karotino, C ir B grupės vitaminų bei pektino, daug kalio. Sultys tinka esant nutukimui, aterosklerozės profilaktikai, sergant mažakraujyste, podagra, šlapimtakių akmenlige, kaip šlapimą varanti ar liuosuojanti, esant vidurių užkietėjimui. Jos stiprina nervų sistemą, ypač jei žmonės dirba protinį darbą. Obuolių sultis patartina gerti užkimus, apsinuodijus sunkiaisais metalais. Pastebėta, jog asmenims, sergantiems Alzheimerio liga obuolių sultys mažina nerimą, sujaudinimą, gerina nuotaiką.

 

Morkų sultys: turi daug betakarotino, vitaminų C, B, PP, E ir K o taip pat kalio, geležies, fosforo, magnio, jodo, kalcio, zinko. Šios sultys gerina apetitą, žarnyno veiklą, reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, sudėtyje esantis karotinas gerina regėjimą, odos, plaukų struktūrą, o fitoncidai (jų turi svogūnai ir česnakai) pasižymi antibakterinėmis savybėmis.

 

Obuolių ir morkų sultys: tai turtingiausias vitamino A šaltinis, kurį organizmas gerai įsisavina. Jose yra beta karotino, kuris normalizuoja regėjimą, gydo avitaminozę, suteikia jėgų ir sustiprina protinius gabumus. Vartojamos sergant cukriniu diabetu, gerina kraujo atsinaujinimą, stabdo viduriavimą. Palankiai veikia pieno sekreciją maitinančioms mamoms, žadina imunitetą, stiprina plaukus ir nagus.

 

Burokėlių sultys: gausu C, B grupės vitaminų, mineralų- kalio, magnio, fosforo, geležies bei mikroelementų – jodo, bromo, mangano, stronsio, vario ir kt. Turi biologiškai aktyvių medžiagų- betanino ir betaino, kurios itin svarbios sergant kepenų ligomis. Šios sultys gerina medžiagų apykaitą, skatina kraujo gamybą, jose esanti geležis organizmo gerai įsisavinama. Tinka maišyti su morkų sultimis.

 

Salierų sultys: daug kalio, natrio, kalcio, geležies, B grupės, E vitaminų, bioflavanoidų. Gerina žarnyno judesius, mažina vidurių užkietėjimą, pasižymi antibakterinėmis savybėmis, šalina skysčių perteklių organizme, aktyvina angliavandenių apykaitą (mažina saldumynams potraukį), nervų sistemos veiklą.

 

Žalieji kokteiliai paprasti ruošti ir naudingi sveikatai, tonizuojantys, suteikiantys energijos, stiprinantys imunitetą ir gerinantys nuotaiką. Visa ko reikia, tai žalėsiai, švieži vaisiai ir daržovės.

Žaliųjų kokteilių nauda:

  • Labai maistingi, turi daug amino rūgščių, baltymo, teikia sotumą ir nesukelia sunkumo jausmo;
  • Juose gausu įvairių mineralų, vitaminų ir chlorofilų bei ląstelienos, kuri svarbi normaliai žarnyno veiklai palaikyti;
  • Gausu antioksidantų, apsaugančių nuo žalingo aplinkos poveikio;
  • Puikiai ir greitai organizmo įsisavinami;
  • Geba normalizuoti svorį ir išvalyti organizmą nuo susikaupusių šlakų;
  • Šie kokteiliai skanūs, o nuolat juos vartojant suteikia daug malonių pojūčių ir teigiamų emocijų.
  • Patariama išgerti 1-2 stiklines žaliųjų kokteilių per dieną, geriau prieš valgį.

 

 

Imbieras: sudėtyje esantys kalis, magnis, vitaminas B6 stiprina imunitetą. Pasižymi antibakterinėmis savybėmis, gerina virškinimą. Imbieras medicinoje naudojamas dėl stipraus antiuždegiminio poveikio gydant ligas sukeliančias skausmą, paraudimą, karštį ar patinimą. Ypač jis naudingas gydant lėtines ligas, tokias kaip artritai, diverticulosis, širdies ligos, tulžies pūslės uždegimai ir pan. Skirtingai nei dauguma vaistų, imbieras neerzina skrandžio, atvirkščiai, jis padeda jį apsaugoti ir gydo visas virškinimo sistemos ligas. Imbieras gerai žinomas savo šarminančiomis, antioksidantinėmis, antimikrobinėmis, antivirusinėmis ir netgi antivėžinėmis savybėmis. Imbieras gali mažinti cukraus kiekį kraujyje, jis turi hormoninį poveikį, todėl nerekomenduojamas nėščioms ir maitinančioms moterims. Taip pat jis nerekomenduojamas asmenims turintiems kraujo krešėjimo problemų ar naudojantiems antikoaguliantus.

 

Špinatai: labiausiai špinatai vertinami dėl liuteino- antioksidanto, kuris prilygsta betakarotinui. Puikiai tinka padidėjusio kraujospūdžio, širdies ligų, vėžio profilaktiškai.

 

KĄ SAKO SULČIŲ SPALVA?

Vaisių, uogų ir daržovių sulčių spalva priklauso nuo jose esančių fitochemikalų. Tai medžiagos turinčios ypatingą poveikį mūsų sveikatai. Žinant šias medžiagas sultis galima rinktis ar jas derinti pagal spalvą.

 

 

Chlorofilas. Tai žaliasis augalų pigmentas, cheminiu požiūriu labai panašus į hemoglobiną, tik hemoglobine daugiausia geležies, o chloroforme magnio. Žmogaus organizmas chlorofilą įsisavina lengvai, jame gausu biologiškai aktyvių mineralinių medžiagų. Jis stiprina imunitetą, gerina bendrą tonusą, stimuliuoja kraujotakos sistemą. Žalios spalvos vaisiai ir daržovės stiprina kaulus, raumenis, gerina smegenų veiklą, pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, gerina regėjimą, greitina medžiagų apykaitą, saugo širdį ir suteikia energijos.

 

 

Likopenas – raudonasis pigmentas. Tai stiprus antioksidantas, kuris padeda kovoti su įvairiomis ligomis ir turi priešvėžinių savybių. Be to, šis antioksidantas mažina “blogojo” cholesterolio kiekį kraujyje. Likopeno daug papajose, raudonuose pomidoruose, žemuogėse, greipfrutuose, arbūzuose, raudonuosiuose pipiruose. Visose raudonose daržovėse, vaisiuose ir uogose gausu mineralų, vitaminų ir antioksidantų, saugančių nuo vėžinių susirgimų ir stiprinančių imunitetą.

 

 

Antocianai.  Tai pigmentai, kurie nudažo violetine, mėlyna, raudona ir panašių atspalvių spalva. Antocianų spalva priklauso nuo terpės rūgštingumo: rūgščioje terpėje produktai pasidaro raudoni, o šarminėje – mėlyni. Pasižymi tuo, kad žudo mikroorganizmus. Taip pat antocianai reikalingi galvos smegenų ląstelėms, gerina atmintį ir kraujagyslių būklę. Jų yra spanguolėse, bruknėse, mėlynėse, mėlynosiose vynuogėse, slyvose, burokuose, gervuogėse, baklažanuose, šilauogėse.

 

 

Karotenoidai.  Tai riebaluose tirpūs, biologiškai aktyvūs pigmentai  suteikiantys vaisiams ir daržovėms oranžinę spalvą. Veikia kaip antioksidantai – saugo žmogaus DNR nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio ir stiprina imuninę sistemą. Beta-karotinas (provitaminas A) karotinų grupėje sudaro pagrindinę dalį. Vitaminas E skatina beta-karotino virtimą vitaminu A, todėl jie turi būti vartojami kartu. Tokoferolio (vit.E) turi linų, saulėgrąžų, kukurūzų aliejai bei morkos, špinatai, želmenys, žalios lapinės daržovės, liucerna. Vitaminas A stabdo vėžinių ląstelių gamybą, naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai, gerina regėjimą ir užkerta kelią organizmo senėjimo procesams. Alfa-karotenas pasižymi įvairių pasižymi  įvairių rūšių vėžinių ląstelių proliferaciją slopinančiu poveikiu. Faktiškai abu šie karotenoidai veikia kartu. Jų yra morkose, abrikosuose, mango, apelsinuose, šaltalankio uogose, paprikose. Šių daržovių sultis reikia vartoti su augaliniu aliejumi arba citrinos ir rūgščių obuolių sulčių deriniais.

 

 

Flavanoidai. Tai geltonos spalvos augalų pigmentai. Kvercetinas ir katechinai yra labiausiai ištirti flavanoidai. Kvercetinas pasižymi antiuždegiminėmis, antioksidantinėmis ir, netgi, priešvėžinėmis antimetastazinėmis savybėmis. Kartu su vitaminu C kvercetinas mažina kapiliarų trapumą. Katechinai yra stipriomis antioksidantinėmis savybėmis pasižymintys organiniai junginiai. Jie saugo nuo širdies ligų, padeda ląstelėms keistis vitaminais ir mineralais. Flavanoidų gausu svogūnuose, obuoliuose, bananuose, nektarinuose, kukurūzuose, geltonuose pipiruose, ananasuose.

How to enable JavaScript in your browser